Ar esate girdėjusios apie „pilkuosius reikalus“?“ (angl. „grey affairs“). Toks iškalbingas pavadinimas pasirinktas apibūdinti naują tendenciją, jog vis daugiau moterų virš 55 m. užmezga romanus už santuokos ar jos esmę atitinkančių santykių ribų. Apskritai įvairios studijos rodo, kad moterų neištikimybės atvejų skaičius per pastaruosius 20 m. išaugo 40% ir ne itin daug atsilieka nuo vyrų.
Žinoma, neištikimybių statistika labai priklauso nuo to, kas kvalifiuojama kaip neištikimybė, nes anksčiau manyta, kad moterys yra labiau linkusios į emocinę neištikimybę, o vyrai į seksualinę, taigi procentai gali svyruoti itin plačiose ribose: nuo 20% iki 75 % atvejų.
Vis dėlto, „pilkieji reikalai“ liečia fizinės neištikimybės atvejus, įdomiau nei statistika yra įdomios neištikimybės priežastys ir pasekmės. Šiems reikalams nemažai dėmesio yra skyrusi Susan Shapiro Barash, knygos “A Passion for More: Affairs that make or break us“ (2001; 2022) аutorė, per 30 metų kasmet atlikdavusi kokybinius interviu daugiau nei 50 moterų, įskaitant ir aštuoniasdešimtmetes.
Net jei to negalima laikyti patikima statistika, įdomu, jog 90% jos respondenčių nejautė jokios gėdos ar apgailestavimo dėl savo neištikimybės partneriui. Remiantis pasirinkimų priežastimis, Shapiro Barash moteriškus romanus suskirstė į keturis tipus.
4 moterų neištikimybės motyvacijos
Įgalinanti neištikimybė apverčia klišę, kad santykius su nelygiavertėmis (jaunesnėmis, žemesnį socialinį statusą) turinčiomis moterimis užmezga tik vyrai: moterys lygiai taip pat naudojasi savo statusu, užmegzdamos santykius su gerokai jaunesniais vyrais.
Neištikimybė vardan sekso susijusi su libido skirtumais ar išblėsusiu susijaudinimu nuolatinio partnerio atžvilgiu.
Savivertę stiprinančią neištikimybę dažniausiai renkasi moterys, kurios yra pervargusios nuo buities ir nori pasijausti ypatingos – taip, kaip nesijaučia su esamais partneriais.
Meile paremta neištikimybė dažnai nutinka neplanuotai ir dažniausiai veda prie buvusių santykių pabaigos.
Beje, tikimybė, kad neištikimybė baigsis santykių su esamu partneriu nutrūkimu, Shapiro Barash studijoje neviršija 50%, nepriklausomai nuo to, ar neištikimybės faktas buvo atskleistas partneriui.
Neištikimybė kaip augimo faktorius
Idėjai, kad neištikimybė gali netgi paauginti santykius bei sustiprinti partnerių ryšį advokatauja ir žinoma psichoterapeutė-seksologė Esther Perel, kurios dvi knygos yra išleistos ir lietuviškai.
Ji ne tik teigia, kad dažnai stereotipinis požiūris į ištikimybės sulaužymą – kuomet skyrybos matomos kaip vienintelė išeitis – kartais padaro meškos paslaugą porai, t.y. sugriauna prielaidas mokytis kartu ir augti poroje.
E.Perel taip pat akreipia dėmesį į poliarišką intymumo ir aistros santykį – kuo daugiau artumo ir pasitikėjimo, tuo mažiau paslaptingumo ir jaudulio. Vienu šūviu dviejų zuikių – niekai nepavyks nušauti.
Žinoma, idealu, jei santykiuose pavyktų užtikrinti suartėjimo ir atitolimo dinamiką. Iš esmės santykių krizės šį vaidmenį savaime ir atlieka. Todėl kartais atšalusioms poroms netgi siūloma atsitraukti, išsaugant savo įsipareigojimus vienas kitam. Beje, vedinės pasaulėžiūros išpažinėjai rekomenduoja sutuoktiniams nemiegoti nuolat vienoje lovoje – argi tai ne racionalu? Taip pat ir su santykiais per atstumą – jei tinkamas buvimo kartu ir atskirai balansas, daug daugiau šansų, kad ilgesys kaskart trauks partnerį atgal į santykį.
Apskritai įvertinus neištikimybės motyvacijų kompleksiškumą, vietoj to, kad bandytume kontroliuoti norą nusidėti, turime prisiminti, kad jei natūralus kažką patirti poreikis užgniaužiamas (t.y. išstumiamas į pasąmonę ir neurotizuojamas) išsaugome ištikimybę, bet gauname puokštę kitų santykio deformacijų. Taigi net ir ištikimybės saugojimas nėra vienareikšmiška vertybė – jis taip pat kažką mums kainuoja.
Jeigu manote, kad mūsų iniciatyva yra prasminga ir reikalinga, padėkite mums augti ir palaikykite mus per Contribee!