“Labiausiai mane gąsdina mintis būti nieko vertai: išsilavinusiai, daug žadančiai, bet išnykstančiai, ištirpstančiai abejingame vidutiniame amžiuje”.
Jei genialioji Sylvia Plath jautė artėjančios menopauzės spaudimą, tai ką galiu pasakyti aš. Mano močiutei, o toliau mano mamai menopauzė prasidėjo 45 metų. Taigi, žiūrėdama į savo pasą, galvoju, kad man jau perimenopauzė. Siaubas.
“Pažiūrėkite į pasą!” – dažnas savijautą nuvertinantis komentaras. Taigi aišku, kad nėra ko norėti. Belieka užsidėti skarelę ir leisti mažiems vaikams sakyti man “močiutė”.
Iš tikrųjų menopauzė yra joks baubas. Esame linkę bijoti natūralaus neišvengiamo proceso, kuris dar ir apipintas legendomis ir pasakomis. Pvz., prieš dvi dienas viename populiariame užsienio instagramo profilyje skaičiau, kad moteriai menopauzė neprivaloma – tereikia teisingai maitintis, kad gleivės neužkimštų kiaušintakių, ir gali drąsiai gimdyti 80 metų.
Taigi menopauzė yra visiškai natūralus procesas. Menopauzė dažniausiai įvyksta apie 50 metus. Ji nustatoma retrospektyviai, kai moteriai ciklo nebėra metus laiko.
Kiaušidžių veiklai išsekus, kūnas pradeda gaminti mažiau lytinių hormonų (estrogenų, androgenų ir progesterono). Menopauzę lydinčius simptomus (kuriuos nebūtinai patiria kiekviena moteris) sukelia ne tik hormonų kiekio sumažėjimas, bet taip pat jų santykio pokyčiai bei kitų hormonų veiklos ypatumai.
Kūnas visada stengiasi išlaikyti pusiausvyrą. Visi mūsų hormonai (ne tik lytiniai, bet visi – antinksčių, skydliaukės, kasos, hipofizės, pagumburio) turi funkcionuoti vienodame lygyje. Taip yra dėl to, kad kiekvieno hormono veikimas papildo kito hormono poveikį.
Pvz, jei kortizolis pristimuliuoja N+1 cukraus, insulino veikimas turi atitikti kortizolio, kad sugebėtų tą N+1 cukraus iš kraujo perkelti į ląsteles. Jei vienas iš jų aktyvesnis, arba nesugeba pasiekti reikiamo aktyvumo, turėsim padidėjusį arba sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje.
Taigi, krentant lytinių hormonų aktyvumui, kiti hormonai turi prisitaikyti. Atsakas į tai yra ir kūno pastangos pagaminti daugiau lytinių hormonų, naudojant alternatyvius būdus – t.y. ne kiaušidėse.
Krentant estrogenams, aktyvuojasi hormonas FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) ir skatina estrogenų palaikymą per antinksčius. Taip mūsų antinksčiai, kurie gamina streso hormonus, gali taip pat gaminti lytinius hormonus.
Aktyvuojantis šiam estrogenų gamybos būdui, moteris gali pasijusti dirgli, greitai susierzinanti – dėl to kai kurie drįstų ją pavadinti pikta. Taip yra dėl antinksčių hormono DHEA poveikio. Tačiau hormonai neišryškina mumyse nieko, ko mes neturime. Taigi šis hormonų veiklos pokytis gali parodyti moteriai, kur ji yra nepatenkinta savo gyvenimu, kur jos ribos yra peržengiamos. Neretas atvejis, kai, pasiekusi menopauzę, moteris nusprendžia išsiskirti.
Nesunkiai galima suvokti streso pasekmes lytiniams hormonams – jei antinksčių veikla yra nukreiptą į kovą su stresu – į kortizolio gamybą, lytiniams hormonams antinksčių veiklos gali pritrūkti.
Gali paūmėti karščio pylimai, didėja kaulų retėjimo (osteopenijos ir osteoporozės) rizika, neigiamai atsiliepia kolageno gamybai, taigi odos ir raumenų būsenai, didėja širdies-kraujagyslių ligų rizika (estrogenai turi apsauginį poveikį kraujagyslėms).
Kas dar gali gaminti estrogenus? Žinoma, tai yra riebalinis sluoksnis. Vienas pirmųjų krentančių estrogenų požymių yra celiulito atsiradimas, taip pat riebalinio audinio atsidėjimas ant šlaunų, pilvo apačioje.
Dažnai šiuos pokyčius moteriai būna labai sunku priimti, ir su antsvoriu “kovojama”. Bet labai svarbus aspektas – kūnas laikysis jo kaip įstengdamas, nes be estrogenų gyventi neįmanoma. Estrogenai inicijuoja mūsų ląstelių atsistatymą, todėl drąsiai galima sakyti, kad jie yra svarbūs mūsų ilgaamžiškumui.
Estrogenai aktyvuoja impulsų plitimą nervų sistemoje, dirgina ją. O progesteronas ramina nervų sistemą. Po menopauzės estrogenai gali pradėti vyrauti progesterono atžvilgiu, tuomet moteriai gali pasireikšti miego sutrikimai, tachikardija ir permušimai (kurie dažniausiai nėra pavojingi, bet nemalonūs).
Jei estrogenai ir progestreonas aktyvesni už androgenus – mažėja libido (tačiau libido lemia daug daugiau faktorių, tame tarpe ir kūno pokyčiai, ir makšties sausumas dėl estrogenų sumažėjimo).
Menopauzės simptomų spektras yra labai platus, ir dažnai neįvertinamas, kaip susijęs su lytinių hormonų pokyčiais (kaip ir perimenopauzės atveju).
Tačiau yra keli dalykai, kuriuos svarbu prisiminti.
Menopauzė yra normalus ir užprogramuotas pokytis, todėl su tinkama pagalba ir pasiruošimu kūnas sugebės prisitaikyti prie hormonų svyravimų. Simptomų kentėti neprivaloma.
Jei kažkas jums baksnoja pirštu į pasą, tai požymis, kad tas žmogus neinformuotas apie menopauzę, o ne kad jums “senatvė”.