“Karščio bangos” 3-4 kartus per dieną: „Atrodo – neištversiu”, “labiausiai gyvenimą gadina tas bangavimas”, “jie būna tokie dažni, kad negaliu miegoti naktimis”.
Tos karščio bangos gali būti mūsų smegenų reakcija į estrogenų deficitą: “jūs man estrogenų pagailėjot, tuoj užkursiu pirtį” – mums tarsi sufleruoja smegenys. Ir kuo stipriau moteris šiuo laikotarpiu stresuoja – tuo labiau jaučia gausaus prakaitavimo problemą.
Kai kurias moteris tokios karščio bangos ištinka iki 20 kartų per parą – toks dažnumas tiesiog išmuša iš gyvenimo ritmo. Ką daryti? – sakysite jūs. Kvėpuoti!
Kodėl limfotakos sistema ir taisyklingas kvėpavimas yra svarbu
Taip, taip, žinau – kur tik pasisuksi, vaistas nuo visų bėdų – kvėpavimas. Tačiau, kai imi suprasti, kaip viskas veikia organizme – skepticizmas išgaruoja kaip prakaito kvapas.
Gausus prakaitavimas nebūtinai reikš artėjančią menopauzę. Dauguma tikriausiai žinote, kad už toksinų pasišalinimą iš organizmo yra atsakinga limfotakos sistema. Štai kodėl sutrikus jos funkcijai, gali kamuoti kūno patinimai, galvos skausmai, nemalonus prakaito kvapas.
Taigi už toksinų pasišalinimą iš organizmo yra atsakinga limfotakos sistema. Stipriai neišsiplėsiu į teoriją, bet, jei kraujotakos sistema aprūpinа mūsų ląstelеs maitinimu, tai už jų išsivalymą bus atsakinga limfos sistema.
Jei širdies ir kraujagyslių sistemoje stūmoklio vaidmenį atlieka širdis, limfotakos sistemoje šią funkciją atlieka raumenys judėjimo dėka, o pagrindinis raumuo stūmoklis yra DIAFRAGMA. Būtent krūtinės ląstos diafragma yra atsakinga tiek už kvėpavimą, tiek už limfotakos cirkuliavimą.
O dabar iš eilės. Už mūsų kvėpavimą atsakinga diafragma turi specifinę savybę – ji moka išlaikyti paslėptas ir užgniaužtas negatyvias emocijas: pyktį, baimę, neapykantą ir kt. Visa tai pasireiškia raumens spazmu. Kai ji spazme, šis raumuo sutrumpėja, atsiranda skausmų diafragmos srityje, todėl tampa sunku transportuoti kraują per kraujagysles, esančias jos srityje.
Dėl to viršutinės ir apatinės galūnės pasidaro šaltos. Dėl susikaustymo sutrinka kvėpavimas, ir tai sąlygoja panikos atakų atsiradimą. Kai žmogus kvėpuoja diafragma (šonkauliais ir pilvu), plaučius pasiekia 2-3 l oro, jei krūtine – 400-500 ml.
Keliaujame toliau. Kai žmogus įkvepia, diafragma nusileidžia ir atlieka savotišką vidaus organų (esančių pilvo ertmėje) savimasažą. Kai iškvepiant diafragma kyla aukštyn, viskas, kas yra mažojo dubens srityje ir pilvo apačioje, esant tam tikram slėgiui kaip vakuumas išsiurbiama ir kyla aukštyn. Štai kaip veikia šis siurblys. Štai kodėl, sutrikus diafragmos funkcijai, gali kamuoti kūno patinimai, galvos skausmai, nemalonus prakaito kvapas.
Kaip veikia limfotakos sistema
1. Limfotakos sistema surenka iš organizmo visą šlamštą:
- virusus
- bakterijas
- mikrobus
- nuodus
- toksinus
- šlakus
2. Visa limfa teka iš apačios į viršų: iš kojų į dubens sritį, iš dubens palei stuburą, nuo stuburo į viršraktikaulinę zoną. Tik iš galvos limfa teka žemyn. Taip tarpląstelinis, pilnas šlakų skystis teka per limfagysles ir patenka į muitinės postą – pavadinimu „limfmazgiai”. Tame poste vyksta filtravimas ir neutralizavimas visų organizmui pavojingų mikroelementų.
3. Savaime limfa juda lėtai. Jei kraują pas mus organizme pumpuoja širdis, tai limfos judėjimą stimuliuoja kas? Susitraukiančių raumenų darbas. Raumenį – karalienę limfotakos sistemoje mes jau išsiaiškinome – tai krūtinės ląstos diafragma. Kitaip – žmogaus judėjimas, o ne sėdėjimas.
4. Daugumos limfa yra tirštos ir apleistą pelkę primenančios būklės. Viskas dėl to, kad:
- gryno vandens vartojame mažai
- judėjimo mažai
- mityba nesubalansuota, vartojame daug kavos, arbatos, sulčių ir alkoholio.
Taip pat dauguma dėl tam tikrų akivaizdžių priežasčių vartoja medikamentus – pvz. bakterinei infekcijai nugalėti gydytojo skirtą antibiotikų kursą.
Užsistovėjusi limfa „apdovanos” jus pablogėjusia veido odos būkle, nuolatiniu energijos trūkumu, silpnumu, bloga savijauta, veido ir kūno patinimais, kurie provokuoja poriebalinio sluoksnio kaupimąsi (kitaip sakant – patinimas ir riebaliukas – du neišskiriami draugai)
Svarbiausiai be panikos! Nes kuo daugiau panikuojame, tuo daugiau diafragmą spazmuojame. Egzistuoja nemažai testų, kurių dėka galima nustatyti jūsų diafragmos būklę, tačiau šiandien noriu pasidalinti su jumis antistresiniu kvėpavimu, kurio dėka galėsite sumažinti arba visai sustabdyti prasidedančią karščio bangą.
Šios technikos esmė yra prisotinti kraują pakankamu anglies dioksido kiekiu. Ne deguonimi, o būtent anglies dioksidu! Yra net toks būdas nusiraminti patiriant stresą – kvėpuoti į maišelį. Ar girdėjote apie tai? Pirmiausia – kaip kvėpuoti teisingai?
Galime apsieiti ir be maišelio – darbas atliekamas išskirtinai savo kvėpavimu, naudojant “4-7-8” techniką. Taip kvėpuojant, technikos taisyklingumui svarbu pasitelkti rankas. Vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą ant pilvo. Ranka ant krūtinės neturėtų judėti. Tačiau ranka ant pilvo, atvirkščiai, judės.
Svarbu: jei jaučiate silpnumą ar galvos svaigimą, nutraukite pratimą! Tai gali būti organizmo reakcija į smarkiai padidėjusį anglies dioksido kiekį kraujyje. Atlikite techniką dar kartą, bet šį kartą sėdint arba gulint.