Karlas Jungas sakė, kad moteris, pasiekusi menopauzę, atsiaugina ūsus ir pradeda gyventi savo gyvenimą. Ūsus, žinoma, atsiaugina ne visos. Tik tos, kurioms pradeda vyrauti androgenai.
Kaip ir gyventi savo gyvenimą. Dalis nepradėjimo slepiasi mūsų pačių ir visuomenės nuostatose. Bet yra ir kita dalis.
Dažna moteris pasijaučia sugriuvusi. Štai rado padidėjusį cholesterolį, pradėjo šokinėti spaudimas, sutriko miegas, užklupo antra paauglystė ir atsirado aknė, sunkiau koncentruotis ir vargina smegenų rūkas. Bet juk man tik keturiasdešimt!
Apie keturiasdešimtus metus moters hormonai pradeda savo kitimus link menopauzės. Šis laikotarpis yra vadinamas perimenopauze. Ir jis gali trukti iki 10 metų.
Jei moteriai tuo laiku atsiranda simptomų, nesusijusių su ciklu, paprastai šie simptomai ir lieka nesusieti su neišvengiamais hormonų pokyčiais. Todėl moteris aplanko savo šeimos gydytoją, dermatologą, kardiologą, kitus „-logus“ ir galiausiai išgirsta, kad reikia gydyti nervų sistemą.
O kas vyksta su hormonais?
Perimenopauzė yra kaip estrogenų ameriketiški kalneliai. Silpstant kiaušidėms, pradeda kristi moteriškų hormonų (estrogenų) veikla. Į jų kritimą reaguoja hipofizė. Hipofizės hormonas FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) didėja ir stimuliuoja estrogenus. Ko pasekoje estrogenai smarkiai pašoka. Taigi kritimo laikotarpiai gali kaitaliotis su neįprastu padidėjimu.
Estrogenai gali pasidaryti aktyvesni už progesteroną ir androgenus (kurie taip pat gali pradėti taip svyruoti), ir dėl to gali sutrumpėti ciklas, atsirasti miego sutrikimai, libido pokyčiai.Tam, kas vyksta moters gyvenime šiuo periodu, turi daug įtakos lytinių hormonų svyravimas.
Streso įtaka menopauzei
Jei moteris šiuo laikotarpiu patiria daug streso, jos kortizolis gali dar labiau sujaukti lytinių hormonų balansą. Kortizolio poveikis yra dviejopas:
- Vienas dalykas – kortizolis gali būti gaminamas iš progesterono, todėl intensyvaus arba ilgalaikio streso metu progesterono aktyvumas mažėja, ir tai gali lemti ne vien ciklo pokyčius, bet ir nuotaikos svyravimus, nemigą.
- Kitas dalykas yra tai, kad kortizolis konkuruoja su estrogenais. Kortizolis yra streso hormonas, o estrogenai yra atsistatytmo hormonai. Todėl kortizolis suriša estrogenus ir neleidžia jiems veikti, taigi gali dar labiau paūminti estrogenų svyravimus.
Jei moteris turi silpną skydliaukę, estrogenų kalneliai gali dar labiau išbalansuoti jos veiklą. Arba net naujai sukelti skydliaukės veiklos sutrikimą. Tai yra todėl, kad skydliaukėje gausu estrogenų receptorių. Taigi dėl skydliaukės veiklos pokyčių gali atsirasti nuovargis, kognityvinių funkcijų pokyčiai, cukraus apykaitos sutrikimai.
Todėl su perimenopauze susijusių simptomų spektras neapsiriboja vien ciklu.
Jei jums atsirado:
- Svorio augimas
- Nemiga
- Dislipidemija
- Spaudimo pakilimai
- Aknė
- Smegenų rūkas
- Nuovargis
- Sunku koncentruoti
- Sumažėjo libido
- Prislėgta nuotaika
- Arba nuotaikų kaita
Tai ne senatvė, o pereinamasis laikotarpis. Ir atsiradę simptomai nėra sugriuvau, ir nebūtina juos kęsti bei susitaikyti. Bet svarbu atsižvelgti į save ir ieškoti pagalbos balansuojant hormonus.